Korozijos pažeistų automobilių kėbulų remontas
Telefono numeris

Korozija – tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai (chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos. Korozijos priežastis yra termodinaminis metalų nestabilumas, todėl gamtoje jie visi yra oksidavęsi – išskyrus taurieji metalai, pvz., auksas, sidabras.

Daugiausia korozijos pažeistų vietų ant automobilio kėbulo pasirodo po žiemos ir tai nieko keisto: keliai žiemą barstomi pigiausiai prieinama priemone – druskos ir smėlio mišiniu, nusėdančia sunkiausiai prieinamose kėbulo vietose, pasislepiančia po purvo sluoksniu ir skatinančia koroziją.

Ar naujiems automobiliams rūdys neaktualu?

Dažnam vairuotojui, net visą žiemos kelių slidumą ištvėrusiems be didesnių nuotykių, pavasarį sugenda nuotaika, kai  nuplovus automobilį, pasirodo rūdžių pūslės. Mašinos ratų nišų briaunos, durų apačios, kurios rudenį nekėlė jokio įtarimo, gavusios tradicinę žiemai paruoštos kelininkų druskos ir purvo porciją, pavasarį gali varyti į neviltį. Juk kėbulas yra bene brangiausia automobilio dalis. Nors beveik visi automobilių gamintojai savo produkcijai teikia 6-12 metų garantiją dėl giluminės korozijos (kol skardos prarūdys kiaurai) ir lenktyniauja, kas storesniu cinko sluoksniu padengs kėbulą, praktika rodo, kad nerūdijančių automobilių nėra. Į bendrovę dažnai atvažiuoja apynaujai, išoriškai nepriekaištingai atrodantys automobiliai. Kai su boroskopu (tai specialus prietaisas uždaroms ertmėms apžiūrėti) savininkui parodome jo mašinos kėbulo ertmių vaizdą spalvotame monitoriuje, dažnai paaiškėja, kad tas nepriekaištingai atrodantis keturratis iš vidaus yra iškorijęs. Mūsų meistrai juokaudami tai vadina “trečiąja vėžio” stadija”. Iš esmės yra vienintelis būdas tokiems nemalonumams išvengti. Mašiną papildomai reikia apdoroti antikoroziniais preparatais. Jei žmogus numato automobiliu važinėti bent porą metų, po to ketina jį parduoti, toks paruošimas yra beveik būtinas, nes surūdijęs kėbulas bado akis net apie automobilius ne itin daug nutuokiančiam žmogui ir labai stipriai numuša mašinos kainą.

“Makvis” vadovas pademonstravo Švedijos korozijos instituto mokslininkų prieš keletą metų atliktų tyrimų rezultatus. Švedai tyrė 18 markių serijinius automobilius, eksploatuotus Šiaurės šalyse. Buvo tirta ne mažiau kaip 20 kiekvienos markės automobilių, kuriems galiojo 3 ir 6 metų gamintojų garantijos dėl antikorozinio paruošimo. Iš viso apžiūrėjus 720 mašinų, kurios nebuvo papildomai apdorotos antikoroziniais preparatais, pasirodė, jog net 30 proc. šešerių metų mašinų kiaurai prarūdiję slenksčiai, durų apačios, vidinės ertmės, taškiniu būdu suvirintos siūlės. Patikimiausios šiuo požiūriu buvo “Audi” ir “Volvo” mašinos. Graudžiausiai atrodė “Opel”, “Mazda”, “Fiat” ir “Mitsubishi” automobiliai. Visiškai patikimų korozijos požiūriu automobilių, mokslininkų manymu, apskritai nėra. Net ir tvirtieji modeliai, kurių kėbulai pagaminti naudojant specialius cinko lydinius, o patys automobiliai nuo konvejerio nuvažiuoja padengti antikoroziniais preparatais, po 3-4 metų tampa gana lengvai pažeidžiami. Tuo tarpu kokybiškai apdoroto metalo atsparumas korozijai padidėja beveik 1000 kartų, o automobilio naudojimo laikas pailgėja 3-5 metais.

Antikorozinė danga

Net ir brangiausias bei gražiausias automobilis neišvengiamai rūdija jo eksploatacijos metu, nes pilnai išvengti metalo, iš kurio pagamintas bet kurio automobilio kėbulas, aplinkoje esančių deguonies bei drėgmės sąveikos , neįmanoma. Koroziją arba rūdijimą greitina drėgnas mūsų klimatas, dažni temperatūrų svyravimai nuo + iki -, žiemos metu kelių priežiūrai gausiai naudojami druskų mišiniai bei tirpalai, nepakankamai gera kelių kokybė, dėl ko atsirandanti vibracija kenkia gamyklinėms dangoms bei hermetikams ir dar – nepakankamas vairuotojų dėmesys automobiliui.

Tačiau korozijos pradžią galima atitolinti, o jau prasidėjusią žymiai sulėtinti, tuo pačiu prailginant automobilio tarnavimo laiką ir išsaugant jo prekinę vertę bei kiekvieno iš mūsų pinigus.

1.Kreiptis dėl korozijos reikia kuo anksčiau – kol korozija dar neprasidėjo. Kuo naujesnis automobilis, tuo ilgesnė suteikiama garantija ir tuo efektyvesnė apsauga.

2.Jei korozijos rezultatai jau matomi, antikorozinis padengimas tik sulėtina net iki 100 kartų korozijos greitį, bet nepašalina jau esamų rūdžių.

3.Dėl automobilio antikorozinio padengimo kreipkitės tik į specialistus, naudojančius žinomas sertifikuotas bei atestuotas medžiagas, profesionalią purškimo įrangą bei technologiją.

4.Pasitikėkite profesionalais – nesirinkite pigesnės paslaugos ir neprašykite negręžti kiaurymių ir panašiai. Bet kurios operacijos praleidimas mažina padengimo kokybę.

5.Jei antikorozinį padengimą atlieka specialistai, nėra jokio skirtumo, kada tai daryti – žiemą, rudenį ar vasarą. Bet kuriuo atveju, automobilį pirmiausiai kruopščiai plauna, o po to džiovina.

6.Pavojingiausia yra ta korozija, kuri prasideda nematomose kėbulo vietose – suvirinimo siūlėse, uždarose arkose, tokiose kaip durų apačia, slenksčiai, statramsčiai, lonžeronai ir t.t.

7.Tikrai profesionalaus ir kokybiško antikorozinio padengimo pagrindiniai skiriamieji bruožai – automobilis būtinai plaunamas aukšto slėgio vandens srove, džiovinamas, gręžiamos kiaurymės pagal individualią modelio schemą, naudojama profesionali aukšto slėgio purškimo įranga ir specialūs antgaliai, naudojama minimaliai dvi skirtingos medžiagos – viena uždaroms ertmėms bei dugno gruntavimui, kita tik dugno padengimui.

Korozijos priežastys

Korozija pažeidžia visus automobilius, tiek naujesnius, tiek senesnius. Skirtingi modeliai gaminami kitaip, tad ir rūdija vieni mažiau, o kiti daugiau. Taiga korozijos pagrindinės atsiradimo priežastys: deguonies koncentracija ore, santykinė oro drėgmė, vibracijos ir gniuždymas. Korozijos yra 2 rūšys.

Elektrocheminė – tai tokia korozija yra vadinamas metalų irimo procesas, susiliečiant su skysčiais, elektros srovės laidininkais – elektrolitais. Tai rūgštys, šarmai, druskų tirpalai vandenyje ir vanduo, kada jame yra ištirpsta dujos.

Cheminė korozija – metalų ir junginių irimas, sausose dujose, skysčiuose, kurie neturi elektrolito savybių (alyva, benzinas ir kt.) Vykstant cheminiai korozijai metalai veikiami oro deguonies pasidengia plonu oksidiniu sluoksniu, tokia korozija vyksta krosnyse, kaitinant metolą terminiam ar kitam apdirbimui.

Rūdžių atsiradimo vietos

Rūdys atsiranda pačiose silpniausiose automobilio vietose tokiose kur dažai yra įtrūkę, įbrėžti ar panašiai, bet rūdys atsiranda ten kur vanduo gali laikytis, suvirintose automobilio vietose nes kiekvienoje mašinoje yra apie 70 metrų taškinio suvirinimo siūlių, kur dažniausiai korozija ir prasideda. Ji tampa ypač kenksminga, jei ima plisti nuo šių siūlių uždarose ir sunkiai prieinamose kėbulo vietose – slenksčiuose, ratų arkose, durelių viduje, ir jei yra tam palankios sąlygos – drėgnas klimatas, temperatūros svyravimas bei druskos gatvėse.